Ar turiu pasirašyti duomenų tvarkymo susitarimą, kurį siunčia mano klientas?

Pasirašymas nėra pareiga, tikrinimas – taip

Ne, nėra jokios teisinės pareigos pasirašyti duomenų tvarkytojo sutartį tik todėl, kad klientas ją pateikia. Duomenų tvarkytojo sutartis – tai susitarimas tarp dviejų šalių, ir kaip ir bet kurioje sutartyje: pirma pažvelgi, kas joje parašyta, ir tik tada rašai savo parašą. Klientas, kuris sutartį siunčia, automatiškai nenustato jos turinio – tas turinys turi atitikti tam tikrus reikalavimus, o tai yra kažkas kita nei "ar turėčiau priimti šį dokumentą".

Tačiau svarbu tai: jei tu kaip duomenų tvarkytoj apdoroji asmeninę informaciją pagal to kliento nurodymą, tada BDAR nustato, kad duomenų tvarkytojo sutartis turi būti, su tam tikrais privalomais elementais. Todėl klausimai nėra apie tai, ar tu pasirašai, bet ar gauta teksto versija juo aprėpia tuos elementus ir atitinka tai, kas vyksta praktikoje. Koncepcija, kuri itin plačiai suformuluota, reguliuoja dalykus, kurie neatitinka faktinės paslaugų teikimo, arba trūksta elementų – tai priežastis pakoreguoti arba pasiūlyti savą versiją, o ne tiesiog pasirašyti.

Ką apie tai nustato BDAR 28 straipsnis

BDAR 28 straipsnis nustato, kad duomenų tvarkytojo atliekamą apdorojimą turi reguliuoti sutartis ar kita teisinė veika, ir išvardija, kokie dalykai joje turi būti – tarp jų apdorojimo dalykas ir trukmė, pobūdis ir tikslas, asmeninės informacijos tipas ir paveiktųjų asmenų kategorijos, bei duomenų kontrolieriaus pareigos ir teisės. Tas straipsnis nieko nesako apie tai, kas sudarė ar pateikė dokumentą; jame tik rašoma, kas jame turi būti. Pilną tekstą rasite pačioje reglamentoje, o jei abejoji, ką reiškia konkretus tekstas, Duomenų apsaugos institucijos žiniasklaida gali pagelbėti kaip nuoroda – nors ta institucija nesprendžia apie individualias sutartis.