Ar darbuotojai gali kliento duomenis dėti į dirbtinio intelekto įrankį?

Kliento duomenys AI įrankiuose gali būti, bet ne bet kaip

Kliento duomenų įvedimas į AI įrankį iš esmės nėra uždraistas, tačiau tai yra asmeninių duomenų apdorojimas, kuriam taikomos tos pačios taisyklės kaip ir bet kuriai kitai sistemai. Prieš perkeliant duomenis šia kryptimi, svarbu žinoti, kokias pagrindas tam yra, ar tai daugiau duomenų nei reikalinga tikslui pasiekti, ir – dažnai svarbiausias aspektas – ką AI įrankio teikėjas daro su šiomis įvestimis. Daugelis bendrųjų AI įrankių naudoja įvesties duomenis jiems ar ne, kad tobulintų savo modelį, o tai yra skirtingas tikslas nei tas, dėl kurio klientas iš pradžių teikė savo duomenis.

Pastarasis aspektas iš karto liečia tikslų nustatymo principą ir duomenų minimalizavimą pagal GDPR: duomenys, surinkti dėl klientų kontakto, nėra automatiškai tinkmi norėti nulepti į bet kokį AI įrankį. Jei įrankis apdoroja duomenis organizacijos vardu, teikėjas yra duomenų tvarkytojas, kurio atžvilgiu turėtų būti duomenų tvarkymo sutartis, nustatanti, kas su duomenimis gali, o kas ne, kur jie saugomi ir ar jie naudojami mokymo tikslams. Tai todėl nėra paprastas taip-ar-ne klausimas apie „AI

;},

Tai, kad kiekvienai apdorojimo operacijai reikalinga pagrindas, išplaukia iš GDPR 6 straipsnio, ir tai, kad duomenys negali būti naudojami toliau nei buvo renkami ir ne daugiau nei reikalinga, išplaukia iš 5 straipsnyje nurodyto tikslų nustatymo ir duomenų minimalizavimo principų. Europos duomenų apsaugos valdybą (EDPB) dažnai skelbia gairės, kurios konkrečiai nagrinėja asmeninių duomenų tvarkymą AI sistemose, suteikdamos tolesnių nurodymų į tokius klausimus kaip mokymas su įvesties duomenimis ir teikėjo vaidmuo kaip duomenų tvarkytujo.